Kaip ilgiau priartinsiu nari,

Narutis, B. Kalinauskas, P. Guob, advok. Keista: vyksta karas, o moni akyse - diaugsmas: mes igelbti, jau bolevikai daugiau netrems Sibir ms tvynaini. Ten gyvendamas J.

Mokslinis redaktorius dr. Jon Noreik slapyvardiu Generolas Vtra ir kitus vienminius, reikia isamiau aptarti tautos genocid ir jo vykdytojus, pakalbti apie rn. Lietuva, nors ir Vakarams nepritariant, po Ribentropo-Molotovo pakto atitenka bolevikins diktatros takos sferai. Sureng spektakl, bolevikai tarsi gij" laisvas rankas Pabaltijyje. Tautos genocidas prasidjo nuo pat pirmj okupacijos dien.

Kiekvienas lietuvis inteligentas pasidar potencialiu bolevikins santvarkos prieu. Prasidjo tautos genocidas - masiniai aretai, kankinimai, udymai, trmimai - jau vien dl to, kad nepriklausomoje Lietuvoje buvo gausu patriot auli, karinink, tautinink, krikioni demokrat, socialdemokrat, ateitinink, skaut, dvasinink, policinink, kinink, darbinink.

Tauta neteko nuosavybs teiss, buvo paniekintos tarptautins teiss normos. Tauta, kentusi toki priespaud, neteisyb, smurt, udynes, kanias kaljimuose, trmimus, negaljo taikstytis su bolevik vykdytu genocidu ir m.

Bolevikin valdia lugo. Per kelet dien pradjo veikti visos valstybins struktros. Jonas Noreika nelieka vyki elyje.

Pirmomis sukilimo dienomis su kitais emaitijos vyrais jis prisijungia prie LAF Lietuvi aktyvist fronto gret, sitraukia nepriklausomybs atstatymo darb. Noreika perima iauli apskr. Po poros dien likviduojama Lietuvos laikinoji vyriausyb, o rugsjo 26 d. Karo metais bolevikai noriai prisimindavo m. I tikrj taip nebuvo ir negaljo bti, nes t savait sukilliai nevykd joki udymo akcij ir Laikinoji vyriausyb taip pat draud k nors panaaus daryti, o u pavienius atsitiktinius atvejus negalima kaltinti partizan sukilli.

Sukilliams buvo aikiai nurodyta net m. Vokieiai, vykdydami savo ideologij, nuo pat pirm karo dien be jokio teismo aud bolevikus, ydus. J karo vadovyb ileido potvarkius, kuriais buvo grieiausiai suvaryta yd gyvenimo ir judjimo laisv. Noreikos manymu, jei Lietuvos generalinio tarjo struktrose bt daugiau dor patriot, vadovaujant stipriam pogrindiui bt galima padti laviruoti tautai ir isaugoti jos mones, turt viesesnei ateiiai ir, kai bus palankus politinis momentas, dar kart sukilti prie prispaudjus.

Jo tikjimo nepriklausomybs rytojumi nesusilpnino nei Lietuvos universitet udarymas, nei inteligentijos trmimas tuthofo koncentracijos stovyklas. Daugelio moni viltys buvo nukreiptos Vakarus. Kas vadovaus tautai, jei visi pasitrauks i Lietuvos Vakarus? Peiulionis, plk. Maiokas, plk. Jankauskas, plk. Vitkus ir daug kit viesuoli, tarp j ir J. Noreika dar galjo suspti pasitraukti, taiau jis gelbsti sergant likimo draug prof. Vlad Jurgut.

Kaip ilgiau priartinsiu nari Vaizdo elemento padidejimo metodas

Paskui pats suserga ir vos igijs atsiduria bolevikins armijos eilse. Ten mtomas i vieno pulko kit tarnauja Raudonojoje armijoje, kol pagaliau grta Vilni. Grs Lietuv, jau randa siverusius Ryt atjnus su jau inomomis pasaulins proletariato diktatros idjomis. Noreika mgina atkurti tautos valstybingum: kuria Lietuvos tautin taryb LTTpogrindio ginkluotj pajg vyriausij vadovyb ir rengiasi visuotiniam tautos sukilimui.

Viktoras Ašmenskas GENEROLAS VĖTRA

Umezga ryius su veikianiomis pogrindio karinmis grupuotmis, su inomais Lietuvos visuomens veikjais, mokslininkais, raytojais. Ieko konsultant: konsultuojasi dl bsimos Lietuvos valdios form, rengia sakymus, direktyvas, instrukcijas, atsiaukim laisvas pasaulio tautas, stengiasi umegzti ryius su usieniu. Noreik, neva jis, kaip iauli apskrities virininkas, prisidjs prie yd genocido. Tai netiesa.

Nei archyvuose, nei J. Noreikos byloje nra joki liudijim, kad jis bt prisidjs prie yd naikinimo. Vokieiams udarius LAF, buvo kurtas Lietuvi frontas, organizacija, kuri ts darb bdama pogrindyje.

Noreikai buvo pavesta LF vadovauti ne tik iauli, bet ir Maeiki apskr. Jis pirmiausia vykd LF politik. A ioje knygoje raau tiesiai - partizanai. Arba mintieji tardytojai rao Manau, kad skaitytojai susigaudys, kas ir kaip. Kadangi dokumentai buvo raomi rus kalba, juose dar viena bda - danai ikraipyti ir vietovi 7 pavadinimai, ir pavards.

Bsiu dkingas visiems tiems, kurie atkreips dmes ir prane autoriui, kad tas klaidas bt galima ateityje itaisyti. Dkingas bsiu ir visiems tiems, kurie atsis savo pastabiu dl kai kuri fakt, vyki. Pabaigoje pateikta MGB payma apie kpt. Mes inome, koks likimas t moni, kurie buvo patek sovietin msmal. Vytautas Bulviaus, kpt.

MILJONAI LIKO UŽ - Apakinti apleista garsaus Prancūzijos revoliucijos politiko pilis

Juozas Kuilius, vyr. Juozas Sadzeviius, av. Leonas emkalnis, Jurgis Guobis, adv. Aleksas Kamantauskas, mokyt. Stasys Mockuitis, mokyt.

Antanas Skripkauskas suaudyti m. Taunio, ltn. Abramaviiaus, ltn. Baceviiaus, gen. Drungos, V. Stanikio, in.

VitkausKazimieraiio, K. Veverskio, J. Lukos, A. Ramanausko-Vanago, mjr. Vaivados ir kit laisvs kovotoj - partizan gyvybs aukos teadina ms jaunimui meil tautai ir ryt kovojant dl Lietuvos laisvs. Knygoje raoma ne tik apie Generol Vtr ir jo adjutant, joje taip pat pateikta Lietuvos tautins tarybos veiklos Kaip ilgiau priartinsiu nari. U knygos ileidim esu dkingas Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Krato apsaugos ministerijai.

Autorius I. Anglai tam prieinosi. Derybos usits. Ir Hitleris, ir Stalinas slapta rengsi tarpusavio karui. Hitleris, prarads Vokietijos kolonijas, iekojo Vokietijai erdvs, numats plstis bolevikins imperijos neaprptuose plotuose.

O Stalinas, turdamas tiksl gyvendinti Kaip ilgiau Kaip ilgiau priartinsiu nari nari revoliucij ir matydamas, kaip spariai pleiasi hitlerin Vokietijos valstyb, patraukdama savo pus Nario dydis perdavimas daugiau alinink, suprato, kad atjo metas pradti gyvendinti komunizmo idjas.

Niekas nenorjo tikti, kad susitars du mirtini prieai. Puikus masalas pasidalyti Lenkij bolevikams aptemd akis.

Visi inojo, kad vokieiai rengiasi ygiuoti Rytus iekodami sau erdvs, o bolevikai tikjosi sutramdyti Hitler puldami Vakarus ir taip praplsti bolevizmo sienas. Vokiei minties strategija aibikai uimti Lenkij, iai net nesuspjus sulaukti i Vakar karins pagalbos, o po to pasinaudojus atokvpiu Ryt fronte ir smogus mirtin smg Pranczijai bei Anglijai, visus ginklus nukreipti prie Maskv, kuri numat pasiekti per A mnesius.

Vokieiams pasilikus Lietuv sau, kelias iki Maskvos sutrumpt km. T u o tarpu vokieiai, suuod tokius soviet kslus, dar prie praddami Antrj pasaulin kar nutar pasilyti sovietams Latvij ir Estij.

Vliau ir Lietuv perleido SSRS takos zonon, i pradi, kaip inoma, pasilikdami sau dal Suvalkijos, vadinamj Suvalk trikamp, u kur vliau isiderjo 7 milijonus aukso rubli. Sovietai okupuoja Lietuv m. Urb, parodo jam soviet numatyt Lietuvos sien emlap. Deryb metu Stalinas be uuomin pareikalavo, kad Lietuva turi pasirayti dvi sutartis, btent: 1 Vilniaus Kaip ilgiau priartinsiu nari Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo sutart ir 2 Savitarpio pagalbos sutart, pagal kuri turi bti vesta Lietuv 50 tkst.

priARTink: creative interventions catalogue 2014

Lietuvos vyriausyb, apsvarsiusi soviet pasilym, spalio 7 d. Bizauskas, ir gen. Po spalio 8 d. Nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras Pranczijai Petras Klimas, pasitars su Nepaprastuoju 10 pasiuntiniu ir galiotuoju ministru Italijai Stasiu Lozoraiiu bei Nepaprastuoju pasiuntiniu ir galiotuoju ministru Anglijai B.

Baluiu, pasiunt Kaun slapt memorandum, kuriame atsargumo dlei buvo siloma i Lietuvos atstov sudaryti Lietuvos diplomat taryb, kaip Lietuvos vyriausybs antrinink, nedelsiant pasirpinti Lietuvos valstybs aukso laikymu usienio bankuose bei kito turto saugumu.

Kaip ilgiau priartinsiu nari Ar galima priartinti save

Diplomatai suprato, kad, nors su SSRS ir pasiraytas nepuolimo paktas, ja pasitikti nebegalima - Lenkija parklupdyta, karas jau vyksta Lietuvos usienio reikal ministras Juozas Urbys slapta telegrama prane visiems nepriklausomos Lietuvos Respublikos atstovams usienyje, kad dl kaimyn agresijos Lietuvos reikalai pavedami ginti trij galiotj pasiuntini usienyje tarnybai: efas - S.

Lozoraitis Italijojejo pavaduotojai - P. Klimas Pranczijoje ir J. Vitkauskas, gen. Pundzeviius ir apie 4 val. Posdyje - vienas klausimas: svarstoma k tik gauta usienio reikal ministro J. Urbio telegrama i Maskvos apie soviet ultimatum Lietuvai, kuriame reikalaujama: 1 atiduoti teismui buvus vidaus reikal ministr gen.

Kaip ilgiau priartinsiu nari Kaip padidinti savo varpa be prietaisu

Sku ir buvus Saugumo departamento direktori Povilait; 2 tutuojau sudaryti nauj vyriausyb. Terminas - m. Prezidentas A. Smetona buvo tos nuomons, kad reikia prieintis.

J palaik krato apsaugos ministras generolas K.