Tautos nariu dydis,

Statute taip pat numatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. Tai yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu: Seimo narys, įgydamas visas Tautos atstovo teises, apsisprendžia, kad jis bus Tautos atstovas, o ne užsiims verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno. Šiame nutarime jau buvo pažymėta, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Dėl Seimo Tautos nariu dydis teisės gauti kitą atlyginimą Byla Nr. Konstitucinis Teismas nustatė: I Seimas m. II Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio VDU dydžio, o kitiems Seimo nariams — trijų VDU dydžio atlyginimas.

Pagal Vyriausybės įstatymo 13 straipsnį Ministro Pirmininko ir ministrų atlyginimas nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kuris nors iš jų yra dar ir Seimo narys.

Taigi Seimo narys, paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru, gauna du atlyginimus: Vyriausybės nario ir sumažintą Seimo nario. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario atlyginimas už Ministro Pirmininko ar ministro darbą nelaikomas atlyginimu už kūrybinę veiklą.

Pareiškėjo manymu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata dėl Seimo narių, kurie yra Vyriausybės nariai, dviejų atlyginimų prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai.

Tautos nariu dydis Varpos dydis nuo zvaigzdziu

III Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui suinteresuoto asmens atstovas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresnysis patarėjas R. Kalkys Konstitucinio Teismo posėdžiui raštu pateikė tokius paaiškinimus. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, draudžiančiai Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Pareiškėjo teiginys, kad paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru Seimo narys gauna du atlyginimus, gali būti grindžiamas ne Įstatymo 13 straipsniu, o Vyriausybės įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatomas Vyriausybės narių atlyginimas nepriklausomai nuo to, ar jie yra Seimo nariai, ar ne.

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Įstatymo 13 straipsnio nuostata, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, mokamas vieno VDU dydžio atlyginimas, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui.

Tautos nariu dydis apie didejanti nari namuose

IV Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro S. Kakčio, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vedėjos R. Ruškytės, Teisingumo ministerijos Teisės departamento direktorės J. Aleksaitės, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės doc. Birmontienės, taip pat specialistų — Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėjo prof.

Nekrošiaus, to paties fakulteto Valstybinės teisės katedros vyresniojo asistento dr. Šileikio paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai. V Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas R.

Smetona iš esmės patvirtino prašyme išdėstytus argumentus ir Tautos nariu dydis sukonkretino. Specialistai prof. Nekrošius ir dr. Šileikis iš esmės pakartojo raštu pateiktus paaiškinimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 13 Tautos nariu dydis prieštarauja Konstitucijos 59 ir 60 straipsniams.

Tautos nariu dydis Kaip padidinti valstybes valdyba

Tautos nariu dydis Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus, nagrinės Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimą Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai ir Tautos nariu dydis straipsnio 3 daliai. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kartu su Seimo nario vieno VDU dydžio atlyginimu mokamas ir Vyriausybės nario atlyginimas, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto ir kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo nariai yra Tautos atstovai, per kuriuos Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią Tautos nariu dydis 55 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis. Tinkamai vykdyti Tautos atstovų funkcijas Seimo nariai gali tik turėdami Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintas ir garantuotas savo teises bei pareigas, būdami nepriklausomi ir Formos ir dydzio penis. Viena iš svarbiausių Seimo nario nepriklausomos, savarankiškos veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą Tautos nariu dydis kūrybinę veiklą. Šios konstitucinės nuostatos suponuoja tai, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje.

Toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.

Kaip minėta, pareiškėjas savo abejones, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka Konstituciją, grindžia Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Pažymėtina, kad Seimo narių atlyginimo nustatymo pagrindai išdėstyti ne tik Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, bet ir kitose šio straipsnio dalyse.

Nagrinėjamoje byloje taip pat svarbu nustatyti Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių normų santykį. Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą.

Jungtinių Tautų Organizacija

Konstitucija yra vientisas aktas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalisskirtinguose Konstitucijos straipsniuose išdėstytos normos yra tarp savęs suderintos ir sudaro vientisą visumą. Todėl Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ginčijama nuostata neprieštarauja Konstitucijai, taikys ir sisteminį aiškinimo metodą.

Atlyginimas 1. Atlyginimas Seimo nariui mokamas iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams, Seimo struktūrinių padalinių vadovams, jų pavaduotojams, taip pat Seimo statute nurodytam Seimo mažumos atstovui lyderiui nustatomi atlyginimo priedai. Seimo nario atlyginimo bei jo priedų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas toliau — Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Tautos nariu dydis Nario dydis 16 5

Seimo nario pareigas, teises ir veiklos Kaip geriausias nario dydis nustato įstatymas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis jo 1 dalyje nustatytiems apribojimams: Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

TEISMO AKTAI

Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje išdėstyta norma yra specialioji šio straipsnio 1 dalyje suformuluotos bendrosios normos atžvilgiu. Konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą. Tai patvirtina ir Konstitucijos 99 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrui už darbą Vyriausybėje yra mokamas atlyginimas. Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo nario veiklos garantijas, taigi ir atlyginimą, nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos Seimas

Sistemiškai vertinant Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 2 bei kitų dalių santykį, taip pat šio straipsnio santykį su 99 straipsniu, darytina išvada, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą.

Seimas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją įstatymu nustatyti Ministru Pirmininku ar ministru paskirtam Seimo nariui kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu tą, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, yra suvaržytas konstitucinių teisinės valstybės principų.

Vadinasi, ir šiuo atveju Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, kad Seimo narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę. Taigi Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, atlyginimas už Seimo nario veiklą nustatytas kitoks negu tas, kuris mokamas kitiems Seimo nariams, neprieštarauja Konstitucijos 60 Tikrai kaip padidinti varpa. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas visų Seimo narių lygybės principas, todėl visi Seimo nariai už savo darbą turėtų gauti vienodą atlyginimą.

Remdamasis šia konstitucine nuostata pareiškėjas teigia, jog Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, už Seimo nario darbą mokamas tris kartus mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Laisvo mandato esmė — Tautos atstovo laisvė įgyvendinti pagal Konstituciją ir įstatymus jam suteiktas teises bei pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį.

Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas Konstitucinio Teismo m. Taigi Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies paskirtis — įtvirtinti laisvą Seimo nario mandatą kaip vieną iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir Geras budas padidinti seksualini nari garantijų. Seimo narių lygiateisiškumas kyla iš Konstitucijos straipsnių visumos: 55 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai; Tautos nariu dydis straipsnyje nustatytas vienodas Seimo Tautos nariu dydis imunitetas; 63 straipsnyje nustatyti tokie patys Seimo narių įgaliojimų nutraukimo pagrindai; 69 straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nariai priimant įstatymus yra lygūs.

Tautos nariu dydis Iprastos nariu dydziai

Seimo narių lygiateisiškumas įtvirtintas ir kituose Konstitucijos straipsniuose. Šiame nutarime jau buvo pažymėta, jog viena iš svarbiausių Seimo nario veiklos garantijų yra tai, kad pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Tai yra ir viena iš Seimo narių savarankiškumo bei lygiateisiškumo garantijų.

  • Istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijojevykusioje metais.
  • Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos Byla Nr.
  • Prezidento siūlymu ar savo iniciatyva gali atleisti valstybės kontrolierių ir Lietuvos banko valdybos pirmininką; skiria savivaldybių tarybų rinkimus; sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį; tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas; nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; leidžia amnestijos aktus; įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį; skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas; steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus.
  • Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Konstitucijoje nėra teisės normų, pagal kurias visiems Seimo nariams neatsižvelgiant į tai, kad Seimo narys gali eiti tam tikras pareigas Seime ar Vyriausybėje, turi būti nustatomas vienodo dydžio atlyginimas. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis Seimas turi diskreciją įstatymu nustatyti Seimo nariams, paskirtiems Ministru Pirmininku ar ministru, kitokį atlyginimą už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams.

Tautos nariu dydis Liaudies gynimo priemoniu ir metodu padidejimas

Kitokio dydžio atlyginimas gali būti nustatomas ir tiems Seimo nariams, kurie eina Seimo statute nurodytas pareigas Seime. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, kas mėnesį mokamas vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimas, Seimo nario laisvo mandato principas, įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje, taip pat Seimo narių lygiateisiškumas nėra pažeidžiami.

Dėl Seimo narių kūrybinės veiklos

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.