Nario schemos dydziai.

Tai reiškia, kad negalimas imperatyvus mandatas Konstitucinio Teismo m. Taigi pagal Seimo statuto 10 straipsnio m. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo m.

Konstitucinis Teismas I Pareiškėjo argumentai 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl Seimo nario įgaliojimus turėjusiam asmeniui, tam tikru laikotarpiu nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, Seimo valdybos sprendimu nesumokėto Seimo nario atlyginimo, kuris pagal Seimo statuto straipsnio m.

Vilniaus apygardos Nario schemos dydziai Nario schemos dydziai, konstatavęs, kad yra pagrindas abejoti Seimo statuto straipsnio m. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo Nario schemos dydziai pateikiamą Konstitucijos nuostatų, susijusių su Seimo nario veiklos garantijomis, išaiškinimą Seimo nario atlyginimas ir reguliarus jo mokėjimas yra svarbus Seimo nario konstitucinio statuso elementas ir Seimo nario parlamentinės veiklos garantija.

Iš Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai įtvirtintos pareigos Seimui įstatymuose nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą kyla jo pareiga, laikantis konstitucinių imperatyvų, Seimo statute eksplicitiškai sureguliuoti Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus, inter alia tai, kokiais atvejais ir kokia tvarka Seimo nario atlyginimas gali būti sumažintas arba laikinai gali būti nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas.

Pareiškėjo nuomone, Seimas, įgyvendindamas konstitucinę pareigą Seimo statute nustatyti Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, turi plačią diskreciją, tačiau jis yra varžomas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo, pagal kurį valdžios galias riboja Konstitucija ir kuris reiškia, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja inter alia konstitucinis atsakingo valdymo principas.

Kokio dydzio yra riebalu vyru narys Pratimai Kaip padidinti peni

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai suponuoja Seimui pareigą Seimo statute eksplicitiškai nustatyti tokius Seimo nario atlyginimo mokėjimo pagrindus ir tvarką, pagal kuriuos Seimo nario atlyginimas jam būtų mokamas reguliariai, o esant konstituciškai pateisinamai būtinybei, jis būtų sumažinamas arba laikinai būtų nutrauktas sustabdytas jo mokėjimas. Pagal Konstituciją, Seimo nariui nedalyvavus Seimo, Seimo komiteto, kito struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, minėtas laikas nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas.

Pareiškėjo manymu, Konstitucijai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Seimo nariui atlyginimas būtų mokamas už laiką, kai jis be pateisinamos priežasties nevykdo Seimo nario funkcijų. Vadinasi, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų imperatyvų, konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų Seimui kyla pareiga Seimo statute eksplicitiškai nustatyti pagrindus ir tvarką, pagal kurią Seimo nariui už laiką, kuris pagal Konstituciją nelaikytinas nei laiku, kai Seimo narys dirbo Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytą Seimo nario darbą, atlyginamą iš valstybės biudžeto, nei laiku, kai Seimo narys pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į kasmetines mokamas atostogas, Seimo nario atlyginimas būtų nemokamas.

Seimo nario atlyginimo, kaip vienos pagrindinių parlamentinės veiklos garantijų svarba, konstitucinis Seimo nario statusas lemia tai, kad toks teisinis reguliavimas Seimo statute turi būti įtvirtintas eksplicitiškai, jis negali būti išvedamas iš Nario schemos dydziai teisinio reguliavimo, o nesant Seimo statute aiškiai nustatytų Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo pagrindų ir tvarkos, dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo ar laikino jo mokėjimo sustabdymo negali nuspręsti Seimo struktūrinis vienetas, inter alia Seimo valdyba.

II Suinteresuoto asmens atstovo argumentai 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo kanceliarijos Teisės departamento Nario schemos dydziai teisės skyriaus patarėjo Vidmondo Vėgelio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą

Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais. Seimo valdyba sprendžia Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal Seimo statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. Pažymėtina, kad Seimo valdyba, m. Venckienei Seimo valdybos m.

SV-Piš esmės taikė teisės analogiją ir laikėsi atsakingo valdymo principo nuostatų. Šį Seimo valdybos sprendimą galima vertinti kaip bandymą spręsti teisiškai nepakankamai sureguliuotus santykius taikant teisės analogiją konkrečioje situacijoje, kai Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pažymą dėl Seimo narių dalyvavimo Seimo posėdžiuose m.

Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Seimas, Seimo statuto straipsnio m. Abejotina, ar Seimo statuto straipsnio m.

Kaip padidinti seksualini nari per 30 metu Video Kaip padidinti varpos augima

Iki minėto m. Seimo valdybos posėdžio neaiškumų dėl Seimo statuto straipsnio m.

Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos (29 str.)

Konstitucinis Teismas I Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas 4. Šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčija Seimo statuto straipsnio m.

Seimas m. Seimo statuto m. Seimo statute nustatyta Seimo struktūra ir darbo tvarka, apibrėžtos Seimo nario teisės ir pareigos. Seimo statuto 10 straipsnyje m.

Nario dydzio sekso nuotrauka Kiek galite sustiprinti varpa

Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo valdyba, komitetai ir komisijos sudaromi ir jų sudėtis gali būti keičiama Seimo nutarimu Seimo statuto 27 straipsnis su m. Taigi pagal Seimo statuto 10 straipsnio m. Pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto straipsnio m. Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

Dėl Seimo narių teisės gauti kitą atlyginimą - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo.

LEGO Super Mario「Power-Up Pack Builder Mario」レゴ スーパーマリオ - パワーアップ ビルダーマリオ パック stop motion anime

Taigi Seimo statuto straipsnio m. Pažymėtina, kad Seimo statuto straipsnio m.

Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos (29 str.) - VMI

Aiškinant pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu, pažymėtina, kad Seimo statuto straipsnio m.

Šiame kontekste pažymėtina ir Nario schemos dydziai, kad nei pareiškėjo ginčijama Seimo statuto straipsnio m. Ginčijama Seimo statuto straipsnio m. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine Nario schemos dydziai, atlyginami iš valstybės biudžeto. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas.

Pareiškėjo ginčijamą Seimo statuto straipsnio m. Taigi šioje Nario schemos dydziai justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą tirs, ar Seimo statuto straipsnio m.

II Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina 9. Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto, taip pat šio straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas, yra įtvirtinti konstituciniai atlyginimo už Seimo nario darbą pagrindai.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia m. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t.

Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas Nario schemos dydziai kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos m.

Ši Konstitucijos nuostata suponuoja Seimo pareigą įstatymuose nustatyti tokią Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariams visavertiškai vykdyti savo, kaip Tautos atstovų, konstitucinę priedermę m.

Kaip padidinti nari realiu budu Kaip padidinti varpa naudojant produktus

Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; jis inter alia negali nustatyti tokių garantijų, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius m.

Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo narys turi teisę į Seimo nario atlyginimą m. Seimo nario atlyginimas už darbą, kaip ir Seimo nario parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimas, yra svarbūs Seimo nario konstitucinio statuso elementai, traktuotini kaip Seimo nario parlamentinės veiklos garantijos m. Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies nuostatos suponuoja, kad Seimo nario atlyginimas turi būti pakankamo dydžio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje; toks konstitucinis Seimo nario atlyginimo už darbą reguliavimas nustatytas tam, kad Nario dydis atitinka narys galėtų tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę m.

Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali būti nustatytas kitoks atlyginimas už Seimo nario darbą negu kitiems Seimo nariams m. Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 60 straipsnio 4 dalį, Seimas turi pareigą įstatymu reglamentuoti vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą; tai darydamas, jis privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinės Seimo nario darbo sampratos, iš Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies kylančio imperatyvo užtikrinti prielaidas Seimo nariui tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priedermę.

Įstatymų leidėjas, įvertinęs konstituciškai svarbias su Seimo nario pareigų vykdymu nevykdymu susijusias aplinkybes, įstatymu gali nustatyti nevienodą diferencijuotą Seimo narių atlyginimo teisinį reguliavimą, inter alia atsižvelgdamas į tai, ar Seimo narys, kaip Tautos atstovas, savo pareigas atlieka tinkamai. Pagal Konstituciją pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai m. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo m.

Kartu konstatuota ir tai, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario — Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją toks nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties.

Atskleidžiant konstitucinę Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumo ir jo darbo sampratą Konstitucinio Teismo m. Šios konstitucinės doktrinos nuostatos pakartotos inter alia m. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario darbas, kaip ir išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Taigi pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalį Seimas, įstatymu reglamentuodamas vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą, turi atsižvelgti ir į iš Konstitucijos kylančius imperatyvus dėl valstybės biudžeto lėšų Nario schemos dydziai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, iš Nario schemos dydziai, inter alia jos straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti inter alia m. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, Pasirengimas siekiant padidinti nario dydi tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių m.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos straipsnio 2 dalies suponuojamos valstybės turto, inter alia valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sampratos ir konstitucinio atsakingo valdymo principo, kyla imperatyvas įstatymu užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų Kaip priartinti varpos zmogu biudžeto lėšų naudojimą.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Nario schemos dydziai schemos dydziai leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, inter alia jos 60 straipsnio 4 dalies, kylančią pareigą įstatymu reglamentuoti vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų — atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą, inter alia nustatydamas jo dydį ir mokėjimo tvarką, privalo atsižvelgti į minėtus konstitucinius imperatyvus, suponuojančius konstitucinę Seimo nario pareigą inter alia dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, ir nustatyti tokios konstitucinės pareigos nuolatinio nevykdymo be svarbių pateisinamų priežasčių finansinius padarinius.

Įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti įvairius Seimo nario atlyginimo sumažinimo dydžius fiksuotas dalis, kuriomis mažinamas Seimo nario atlyginimasjuos konkrečiu atveju Nario schemos dydziai tikra tvarka nustatantį taikantį subjektą visą Seimą ar jo struktūrinį vienetątaip Nario schemos dydziai įvairius Seimo nario atlyginimo sumažinimo pagrindus, inter alia tais atvejais, kai Seimo narys be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvauja Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, įstatymų leidėjui reglamentuojant atlyginimo už Seimo nario darbo mokėjimą tuo atveju, kai Seimo narys be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, būtina paisyti ir to, kad, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo m.

Todėl parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t. Pažymėtina ir tai, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t.

  1. Ministerija derėsis su profsąjungomis dėl naujo algos bazinio dydžio

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia m.

Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama teisinio reguliavimo atitiktis inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, yra pažymėjęs, jog valstybinės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu; Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija m.

III Užsienio šalių parlamentų narių atlyginimų teisinis reguliavimas Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, parlamento nario atlyginimo už darbą, kai parlamento narys nedalyvauja posėdžiuose, teisinis reguliavimas kitose šalyse yra įvairus; daugumoje šalių už pareigos dalyvauti posėdžiuose nevykdymą Nario schemos dydziai skirtingo griežtumo finansinės priemonės.

Antai pagal Čekijos Respublikos įstatymo Nr. Panašus teisinis reguliavimas nustatytas Slovakijos Respublikos įstatymo Nr. Pagal Suomijos Respublikos parlamento akto 17 straipsnį parlamentas gali priimti sprendimą nemokėti parlamento nariui dalies ar viso atlyginimo, jei jis be pateisinamos priežasties nedalyvauja parlamento darbe, taip pat gali spręsti dėl parlamento nario mandato panaikinimo, jei parlamento narys ir toliau nesilaiko pareigos dalyvauti posėdžiuose.

Latvijos Respublikos Saeimos procedūrinių taisyklių 15 straipsnio 1 dalyje inter Kaip padidinti nario vaizdo pratima nustatyta, kad parlamento narys, be pateisinamos priežasties praleidęs Saeimos posėdžius, už kiekvieną praleistą posėdį moka baudą, lygią 20 proc.

Kitose šalyse Belgijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Vokietijoje už parlamento posėdžių nelankymą numatytos mažiau griežtos finansinės priemonės, dažniausiai nelemiančios viso parlamento nario atlyginimo praradimo.

IV Seimo statuto straipsnio m.

Turinys nepasiekiamas

Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Seimo statuto straipsnio m. Pažymėtina ir tai, kad, Nario schemos dydziai minėta, iš konstitucinės valstybės turto, inter alia valstybės biudžeto lėšų, tinkamo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla imperatyvas įstatymu užtikrinti pagrįstą Seimo narių atlyginimams skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Minėta, jog pareiškėjo ginčijamoje Seimo statuto straipsnio m.

Vadinasi, Seimo statuto straipsnio m. Tokiu teisiniu reguliavimu privilegijuojami tie Seimo nariai, kurie nuolat be svarbių pateisinamų priežasčių paneigia konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Konstatuotina, kad Seimo statuto straipsnio m.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo statuto straipsnio m. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Seimo statuto straipsnio m. Šiame kontekste pabrėžtina, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Seimo statuto straipsnio m.

Konstitucinis Teismas I Pareiškėjo argumentai 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl Seimo nario įgaliojimus turėjusiam asmeniui, tam tikru laikotarpiu nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, Seimo valdybos sprendimu nesumokėto Seimo nario atlyginimo, kuris pagal Seimo statuto straipsnio m. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas abejoti Seimo statuto straipsnio m. Pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Taigi pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo nario atlyginimo teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad būtų nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų Seimo sesijos metu rengiamų Seimo posėdžių nelankymo be svarbios pateisinamos priežasties atveju, taip pat eksplicitiškai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų visišką Seimo nario atlyginimo sumažinimą jo nemokėjimą už nuolatinį nedalyvavimą be svarbios pateisinamos priežasties Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip minėta, įstatymų leidėjui reglamentuojant atlyginimo už Seimo nario darbo mokėjimą tuo atveju, kai Seimo narys be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, būtina paisyti ir to, kad parlamentinės opozicijos pripažinimas — būtinas pliuralistinės demokratijos elementas; parlamentui būtina atsižvelgti į mažumos gynimo principą.

Minėta, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos. Šiame nutarime konstatuota, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo Nario schemos dydziai, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t.

Taigi Seimo nariams, kurie be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvavo Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie paskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose ir dėl to netinkamai vykdė konstitucinę Seimo nario priedermę atstovauti Tautai, Konstitucijos požiūriu negalėjo būti ir nebuvo sukurti jokie teisės ginami lūkesčiai gauti Seimo narių atlyginimams mokėti skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijosstraipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53,54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio m.