Pelenai

Liepos mėnesio temperatūra buvo artima normai, o kritulių iškrito tik 59 proc. Pelenų vertė Medžio pelenai — vertinga trąša, turinti kalio proc. Cheminė grūdų sudėtis priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų bei bendro augalų mitybos lygio. Pavyzdžiui, beržo malkų pelenuose yra iki 40 proc. Vidutiniškai naudingi yra vaismedžių pelenai.

Pelenai laikomi sausai, nes lietus išplauna kalį ir kitas vertingąsias medžiagas. Pelenais galima tręšti visas daržoves. Dar geriau pelenus sumaišyti su durpėmis arba perpuvusiu mėšlu —4. Nerekomenduojama pelenų maišyti su amonio sulfatu, srutomis ir fekalijomis. Sumaišytus pelenus su superfosfatu, fosforitmilčiais, kalkėmis prasčiau pasisavina augalai.

Verta žinoti: pelenai ir jų nauda

Pavasarį ar rudenį pelenus galima išbarstyti vaismedžių ir vaiskrūmių šakų vainiko plote. Žolių ir medžio pelenuose gausu šarmo. Jų tirpalais verta tręšti įvairių rųšių augalus. Jei augalams trūksta kalio, jų lapų kraštai pagelsta ar paruduoja, atrodo tarsi būtų nudeginti, o juk kalis dalyvauja augalams būtinuose fotosintezės procesuose. Be to, kalis stabdo pernelyg spartų augalų pelenai, nes neutralizuoja azoto perteklių, o tai mus apsaugo daržovėse ir vaisiuose nuo nitratų. Pelenai gerina miško ir durpynų dirvas, kuriose mažai kalio, fosforo, mikroelementų, be to, jas nurūgština.

Smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose paprastai būna mažai boro.

pelenai

Jeigu pavasarį į 10 kv. Sunkius priemolio ir molio dirvožemius tręšti pelenais geriau rudenį, smėlio ir priesmėlio — pavasarį. Žinotina, kad dauguma augalų nemėgta augti šviežiai pakalkintose dirvose.

Ką tik pakalkintoje žemėje blogai augs svogūnai, morkos, agurkai. Kalkinimas labiausiai tinka pelenai, burokėliams.

Pakalkinus dirvas, pelenų galima neterpti metus.

pelenai

Ypač daug juose silicio, kalio, kalcio ir fosforo, taip pat kitų makroelementų: magnio, geležies, sieros, augalams būtinų mikroelementų — boro, mangano, vario, cinko, molibdeno ir kt. Iš ko sudaryti pelenai Mineralinė pelenų sudėtis gali pelenai skirtis, priklausomai nuo to, kokie augalai sudegė ir kokiomis sąlygomis jie augo.

Pelenuose be kitų elementų yra kalio, kalcio ir fosforo — tokios jų formos, kurią lengvai įsisavina augalai.

Todėl trąšos yra unikalios, labai naudingos, ir, svarbiausia, — visiškai natūralios, be cheminių priemaišų. Pelenų kokybė priklauso nuo to, iš kokio medžio jie gauti. Patys vertingiausi pelenai — iš beržo malkų.

pelenai

O spygliuočių malkų pelenai šiam tikslui netinka — juose per daug dervų. Vidutiniškai naudingi yra vaismedžių pelenai.

Pelenuose be kitų elementų yra kalio, kalcio ir fosforo — tokios jų formos, kurią lengvai įsisavina augalai. Todėl trąšos yra unikalios, pelenai naudingos, ir, svarbiausia, — visiškai natūralios, be cheminių priemaišų. Pelenų kokybė priklauso nuo to, iš kokio medžio jie gauti. Patys vertingiausi pelenai — iš beržo malkų. O spygliuočių malkų pelenai šiam tikslui netinka — juose per daug dervų.

Cheminė grūdų sudėtis priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų bei bendro augalų mitybos lygio. Tyrimų metais, atsižvelgiant į skirtingas meteorologines sąlygas, bulvių gumbų derlius nepatręšus pelenais svyravo nuo 10,8 iki 16,3 t ha-1, o patręšus — nuo 11,8 iki 21,2 t ha Palankesni bulvėms augti buvo metai gauti daug pelenai derliai ; m.

Vidutiniais duomenimis, kintant pelenų normai, bulvių derlius padidėjo nuo 1,2 iki 3,5 t ha-1, arba nuo 9 iki 26 procentų.

Visos panaudotos pelenų normos davė statistiškai patikimus derliaus priedus. Didžiausia pelenų norma, palyginti su kitomis normomis, buvo veiksmingiausia. Variantų, patręštų 4 ir 6 t ha-1 pelenų, bulvių gumbų derliai buvo panašūs 16,5 ir 17,1 t ha-1 ir, pelenų normą didinant nuo 4 iki 6 t ha-1, derlius iš pelenai nedidėjo. Efektyviausia buvo 4 t ha-1 pelenų norma.

pelenai

Viena tona medžio pelenų papildomai duoda 0,72 t ha-1 bulvių gumbų. Skirtingais metais maisto medžiagų kiekis, sukauptas gumbuose, buvo nevienodas.

pelenai

Vitamino C kiekis bulvėse priklauso nuo veislės, trąšos ne visais atvejais didina vitamino C kiekį. Vidutiniais duomenimis, vitamino C kiekis bulvėse kito 12,6 mg kg-1 ribose.

Kur ir kaip galima efektyviai naudoti pelenus

Patikimų skirtumų tarp variantų nenustatyta. Daugiau 13,5—17,2 mg kg-1 pelenai C nustatyta drėgnais metais. Nitratų kiekis bulvėse priklauso nuo veislės savybių, meteorologinių sąlygų, tręšimo, bulvių brandos ir derliaus dydžio.

Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad netręštame pelenais dirvožemyje augintos bulvės sukaupė didžiausią 98,7 mg kg-1tačiau dar leistiną nitratų kiekį. Tręšiant pelenais, nepriklausomai nuo jų normos, nitratų susikaupė mažiau. Vidutiniais duomenimis, bulvės sukaupė 13,2—13,6 proc.

pelenai